buitis

buitìs sf. (4), buĩtis DP266,357; SD197,464, [K] 1. materialinės gyvenimo sąlygos; gyvenimo būdas, gyvenimas, būtis: Knyga, laikraštis, radijas, elektra vis labiau įeina į kolūkiečių buitį (sov.) sp. Jos ten gera buitìs Eiš. Jų buitis sunki Rod. Kaimiečių buitìs yra kitokia negu miestiečių FT. Šunies buitìs Vlk. Nagi kokia ten jo buitìs svetur! Pg. Plikių buitìs paskutinė Kp. Jų (vaikų) pirmagaly visa buitìs Dv. Šitas berniukas nusisakė savo buĩtį Rk. Aš tokių cukierkų nevalgiau sa[vo] buity Eiš. Visą mano buĩtį nebuvo kam už mane anksčiau atsikelti Auk. Jaučia mano širdelė, kad mūsų dukrelė laimės savo buity nematys V.Krėv. Džiaugės Onutė geroj buitelėj J.Jabl. Mūsų šalelėj gera buitẽlė Knv. Svetimon šalelėn važiuoti, didelio vargelio vargti, karčios buitẽlės būti (rd.) Kb. Rankoj tavo yr mano sveikata, buitis ir gyvata KN34. Kiekvienas daiktas daugesn turi nebuities, negi buities SPI80. ^ Kam buitìs, o kam buitẽlė (kam gyvenimas, o kam vargas) Rod. Buitele gi tu mano! (sušunka išsigandusi) An. 2. buvimas, padėtis: Tamsu, nakties buitis, tai kad bijojau eit per mišką Ds. Baisi buitelė – važiuok taip toli Kur. Jau aš josiu į vainelę, ton kruvinona buitelėn TŽI164. Vienos est netiektai valios, bet ir natūros ir buities DP266.

◊ buitìs mirtìs žūtbūt, būtinai: Buitis mirtis – vis tiek eisiu! Lp.